„Gusto“ – tikriems programuotojams

 

Sutikite, ne visi turintys sumaniuosius įrenginius nori tik linksmintis. Kitiems tai – nepakeičiama darbo priemonė. Visiems aišku, jog su „iPad“ gali rašyti laiškus ar naršyti internete, bet jei darbo specifika šiek tiek subtilesnė, reikalaujanti įmantresnių funkcijų? Šį kartą pristatau aplikaciją „Gusto“, kuri puikiai tinka programuotojams bei visiems, nors kiek tuo besidomintiems ir, tarkim, laisvalaikiu kuriantiems HTML puslapius. Juk kartais pasikrapštyti prie programinio kodo reikia ir tokiu atveju, kai rankose – tik „iPad“.

Žinoma, kompiliuoti kodo čia negalėsite: viskas, ką galima daryti, tai jį taisyti ir keisti. Visgi jei kodas kompiliuojamas serveryje, tuomet problemų nelieka. Šaunu tai, kad labai paprasta susikonfigūruoti prisijungimą prie FTP serverio ir tokiu būdu pasiimti reikiamus failus. Failai išsaugomi ir „iPad“ atmintyje, todėl net neturint prisijungimo prie Interneto, juos vis tiek galima naudoti, o vėliau užkrauti į nutolusį serverį.

Dar viena puiki aplikacijos savybė – tai sugebėjimas atpažinti programinį kodą ir spalvinti jį priklausomai nuo teksto. Tai ypač palengvina kodo skaitymą ir supratimą. Be to, galima rinktis iš kelių skirtingų programavimo kalbų, taigi tikėtina, jog tarp jų kiekvienas atras savo naudojamą kalbą.

Stebina programos veikimo greitis bei stabilumas. Prie serverio jungiamasi sparčiai, po katalogus vaikštoma taip pat be priekaištų – tiesą sakant, viskas vyksta net greičiau nei kompiuteryje. Pati programa gana paprasta, bet, regis, funkcionalumo minimumas yra pakankamas. Vienu metu galima atsidaryti ir redaguoti kelis failus, vėliau juos išsaugoti ir užkrauti į serverį. Jei programuojate internetinę svetainę, čia pat programoje galite peržiūrėti ir rezultatą. Aplikacijoje gali būti talpinami keli projektai, todėl net ir rimtai tuo užsiimantiems žmonėms ji tikrai pravers. Saugumo sumetimais teikiama galimybė sukurti prisijungimo prie programos kodą, be kurio jos atidaryti tiesiog nepavyks. „Gusto“ – iš tiesų vertingas pasirinkimas programuojantiems.

„City Vehicles“ – ar gerai pažįstate sunkiasvorį transportą?

 

Turite vaikų? Jei ne, tuomet vargu, ar verta šią apžvalgą skaityti toliau. Auginate berniuką? Jei ne, tuomet Jūsų teisė rinktis, nes, mano galva, ši aplikacija – išskirtinai berniukiška. Būtent juos ypač žavi technologijos, o dar labiau – įvairios mašinos, sudėtingi mechanizmai. Ir jei Jūsų vaikas neabejingas didelėms mašinoms, ši aplikacija skirta būtent jam.

„City Vehicles“ – kaimynų lenkų produktas. Nors, prisipažinsiu, iš pradžių tikėjausi kur kas daugiau, ir vos ėmus naudotis programa teko mažumėlę nusivilti, tačiau galiausiai šiuo produktu likau visiškai patenkintas. Žinoma, klausimas, ar aplikacija verta prašomų prinigų, bet veikia ji iš tiesų puikiai: veiksmai intuityvūs ir greitai suprantami – nesunkiai įkandami net ką tik kalbėti tepradėjusiems vaikams.

Programos principas gana paprastas. Tai tarsi įvadinis kursas į įvairių didelių mašinų pasaulį. Suteikiama galimybė šiek tiek susipažinti su šių mašinų veikimo principais. Pavyzdžiui, vaikui parodoma, kad gaisrinės ar greitosios pagalbos transportas turi švyturėlius, kurie gali žypčioti, bei garsinę sireną; visi automobiliai turi lempas ar valytuvus, kurie vos vienu piršto prisilietimu gali būti įjungti ar išjungti. Susipažinimas su įvairiomis mašinomis vyksta braukant ekraną pirštu: pasirenkate automobilį ir jis atvažiuoja.

Ir tai – viskas: suki vieną automobilį po kito ir aiškiniesi, ką jis daro. Suaugusiųjų tai galbūt ir nesudomins, bet vaikams patiks, kad jie gali patys kontroliuoti mašinų darbą. Žinoma, gamintojai galėjo labiau pasistengti ir įdėti papildomo video medžiagos, bet bent jau tai, kas realizuota, padaryti šauniai ir kokybiškai. Paveiksliukai – dailūs, garsai – švarūs. Vaikams tai – svarbiausia.

„Raidelės“ ir „Skaičiukai“ – edukaciniai lietuvių produktai

 

Vaikų švietimas – savo aktualumo ir reikšmės niekad neprarandanti visuomeninė sfera, kurios vystymąsi šiandien lemia ir technologijos – neatsiejama švietimo dalis. Taigi esminis klausimas – ar galima rasti naudingo turinio ir priimtinos formos produktų vos mokyklą pradėjusioms lankyti mažosioms atžaloms? Skaitymas ir skaičiavimas – bene svarbiausios pradinės edukacijos sritys. Džiugu, kad į jas dėmesį atkreipė viena lietuviška kompanija, visai neseniai į dienos šviesą išleidusi net keletą produktų šia tematika.

Pirmoji pasirodė „Skaičiukų“ aplikacija. Neaišku, ar patekti į lietuviško topo viršūnes užtenka minimalių pastangų, ar ši aplikacija buvo tikrai reikalinga, bet ji žaibiškai tapo populiaria. Programa – itin paprasta, tačiau išties gana kokybiška. Dėmesį blaško galbūt tik keistokas moteriškas balsas, galintis kiek nugąsdinti vaikus: norėtųsi ko nors švelnesnio, žaismingesnio. Žaisti ar, tiksliau, mokytis reikia rikiuojant skaičiukus eilės tvarka. Pasirinkimo variacijos leidžia pačiam nuspręsti, iki kurio skaičiaus vyks rikiavimas. Nežinau, ar aplikacijos leidėjai turi planų patobulinti šią programą, tačiau vien tik rikiavimo, regis, mažoka, net jei orientuojamasi į darželinukus: kelios visiškai elementarios matematinės logikos vystymo užduotys (pavyzdžiui, skirtumai tarp daug ir mažai, vienas ir keletas ir pan.) tikrai nepakenktų.

„Raidelės“ – taip pat žavios, bet vėlgi stokoja kažko įspūdingesnio. Daili, interaktyvi aplinka patrauks kiekvieną, tačiau vien tik raidelių dėliojimas gana greitai pabos net ir kantriausiam vaikui. Programa iš esmės analogiška „Skaičiukams“ – panašias aplinkas labiausiai skiria pats žaidimo objektas, iš skaičių virtęs į raides. Tiesa, čia įvesta viena kita nauja detalė, pavyzdžiui, atsiradęs sufleravimo elementas. Bet kuriuo atveju, aplikacijai akivaizdžiai trūksta žaismingumo. Iliustratyvus įrodymas – teisingai atliktos užduoties įvertinimas pasirodančiu varliuku ir užrašu, įvardijančiu, kaip sekėsi. Užrašas? Vaikui, kuris mokosi raides?

Visų pirma, verta pagirti kiekvieną lietuvių žingsnį į aplikacijų gimtąją kalba kūrimą. Lietuviškų programų progresą neabejotinai stabdo maža konkurencija ir pačios rinkos apimtis. Tad galbūt ir neverta stebėtis, kad aplikacijos dailios, kokybiškos, tačiau vis dar per menkai išvystytos idėjiškai. Susidaro įspūdis, kad tikimasi sulaukti sukurto produkto populiarumo vien dėl to, kad jis yra lietuviškas. Iš kitos pusės, tikiuosi, jog aptartos aplikacijos – tik įžanginis šios kompanijos žodis, vėliau praturtėsiantis tiek turinio, tiek naudos prasme. Šaunu tai, kad programos nebrangios, o ar jos vertos prašomos kainos – spręsti ne man. Bet kuriuo atveju, sveikinimai „Anomaly studios“ už dėmesio į vaikų edukaciją atkreipimą, o ne jau įprastu tapusį kapstymąsi informacinių aplikacijų jūroje.

„Mirror’s Edge™ for iPad“ – pašėlęs žaidimas iš Electronic Arts

 

Electronic Arts vėl pateikė staigmeną. Panašu, kad jų žaidimų tiesiog neapsimoka pirkti už pilną kainą: vis tiek ateis diena, kai norimas žaidimas tekainuos vieną dolerį. Šį kartą pavyko nukauti tikrą lobį. „Mirror’s Edge“ – vienas pirmųjų padorios kokybės EA žaidimų. Jau gana seniai jį stebėjau, bet vis pasiduodavau skeptiškoms mintims – tik pagalvok, kažkokia moteriškė šokinėja ir čiuožinėja, kas čia gali būti vertingo? Tačiau tenka prisipažinti – žaidimo kokybė, intuityvus valdymas ir veiksmas mane tiesiog sužavėjo.

Užduotis gana paprasta – visą laiką reikia bėgti. Pradžioje bėgi nuo to, ko tarytum nėra – tenka nuolankiai skubėti, nors nepuola jokie priešai nei pabaisos. Tačiau kiekvienas žaidimo lygis vis sunkesnis, į areną įvedantis ne tik priešus, kurie trukdo pastodami kelią ir šaudydami, bet ir panašaus likimo brolius. Šie taip pat bėga, ir galų gale visi vieni kitiems ima kliudyti – privalu išvengti susidūrimo, kad nebūtų užtvertas kelias.

Stebina žaidimo valdymo intuityvumas. Viskas vyksta braukant pirštu per ekraną – gerai, kad nėra nei valdymo svirtelių, nei dėmesį išbalansuojančių mygtukų. Brauki pirštu per ekraną, ir moteriškė pasileidžia bėgti. Brauki į viršų – ji šokteli. Žingsnis po žingsnio, ir pats nebesupranti, kokiu būdu taip puikiai perpratai valdymą. Žaidimo kūrėjai pasirūpino, kad mokymosi procesas būtų nuoseklus: ties kiekvienu sudėtingesniu veiksmu iššoka žinutė, paaiškinanti, kaip reikėtų elgtis. Nors iš pradžių šie pranešimai šiek tiek erzina, bet vėliau jų pasirodo vis mažiau.

Neigiamai vertinčiau tik vieną dalyką: atskaitos taškai, nuo kurių išsaugomas žaidimo progresas, galėtų būti kur kas tankesni. Žaidime galima pražūti, o visa bėda tame, kad kartais esi priverstas pradėti iš gana toli. Jei žūties vieta sudėtinga, šį veiksmą gali tekti kartoti ne vieną kartą, ir nuolatinis sugrąžinimas į tolimą praeitį gali išvesti iš kantrybės. Visgi iš esmės žaidimas, veikiausiai dėl savo dinamikos, be galo prikaustantis – vos prisėdęs gali pražaisti kelias valandas. Dabar jau keista, kodėl seniau jo neįsigijau…

„To-Fu“ – žaidimas su kramtomąja guma

 

Prisipažinsiu – esu nemažas galvosūkių tipo žaidimų mėgėjas. Tikrai puikus jausmas, kai žingsnis po žingsnio sprendi įvairaus sudėtingumo užduotis. Tokio tipo žaidimuose sudėtingumas auga su kiekvienu lygiu, todėl jie niekuomet neatrodo per paprasti ar be iššūkio. Kadangi galvosūkių – begalės, nenuostabu, jog tarp jų – nemažai ir prastos kokybės produktų.

To visiškai nepasakyčiau apie aplikaciją „To-Fu“. Mane ji užkrėtė nuo pat pirmos žaidimo minutės, ir rankos prie „iPad“ prilipo kelioms valandoms. Žaidimas suskirstytas lygiais, kurių kiekvienas atsirakina tik įveikus prieš tai buvusį. Pagrindinis tikslas – rytietiškais motyvais pasipuošusį guminuką nugabenti iki raudonosios širdies.

Keliavimo principas taip pat paprastas: pirštu įtempi veikėją ir paleidi tikslo link. Dėl savo lipnumo savybės, jis lengvai limpa prie įvairių paviršių, o kai kurie jų yra spygliuoti, t.y. galintys atimti gyvybę. Paviršiai šiame žaidime yra vienas esminių elementų. Sakykime, nuo plieninės sienos guma atšoka, prie medinės prilimpa, o akmeninę tiesiog suskaldo. Žaidimo kūrėjų išmonė – išties pagirtina. Kas kelis lygius įvedamas tam tikras naujas elementas.

Aplinka labai dinamiška; viskas juda – nėra monotonijos. Tai daro žaidimą dar įdomesniu. Lygio įveikimo kokybė matuojama dviem matmenimis. Esminis tikslas – pasiekti lygio pabaigoje esančią širdį, ir tai galite padaryti atlikdami kuo mažiau ėjimų arba rinkdami taškus. Pasiekti maksimalius rezultatus abiejose srityse – gana sudėtinga. „To-Fu“ – puikus žaidimas: daili grafika, kokybiški rytietiškų motyvų garsai. Sunku prie ko nors ir prisikabinti.

„Bum Signs“ – modernus elgetavimas

 

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, nemaža žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos ir dėl to prašančių išmaldos. Retkarčiais tenka pamatyti juos, turinčius didokus kartono gabalėlius su užrašyta istorija, privertusia juos imtis elgetavimo. Lietuvoje dažniausiai tai daro bendravimo negalią turintys elgetos. Tačiau užsienyje, ypač Amerikoje, taip „prisistato“ kone kiekvienas elgeta. Įdomiausia, kad užrašai dažnai būna ganėtinai originalūs.

Iš „Bum Signs“ aplikacijos, skirtos „iPad“, tikėjausi šiek tiek daugiau – bent jau virtualaus kartono lapo, ant kurio bus galima rašyti ką tik panorėjus. Tokiu atveju gali ne tik išmaldos prašyti, bet ir eiti į mitingą, stovėti ir ginti Lietuvos varguolių interesus! Bet anaiptol – programos galimybės pasirodė tikrai ribotos.

Aplikacija pateikia kelis kartono lapus su skirtingais šriftais išrašytais užrašais. Beje, visi tekstai tik angliški, todėl Lietuvoje jų panaudojimo galimybės varganos. Be to, greičiausiai neegzistuoja scenarijus, leidžiantis naudotis programa pagal paskirtį: ar įmanoma, kad elgetaujantis žmogus turėtų „iPad“? Taigi tai – tik pramogai (tačiau taip pat neaišku – kokiai?) skirta aplikacija.

Jei kadanors „Bum Signs“ bus ištobulinta iki tokio lygio, kad galėsi pats įsivesti norimą tekstą, tuomet jos panaudojimo perspektyvos tikrai išaugs. Pavyzdžiui, galėsi užrašyti ką nors originalaus ir parodyti kaimynui iš greta esančio namo… Tik ar kam šautų į galvą taip pramogauti? Vienu žodžiu – nieko vertas produktas.

„Happy Show HD“ – foto prezentacija

 

Šiai dienai – dar viena su fotografija susijusi apžvalga. Pristatau aplikaciją, skirtą nuotraukų prezentacijai arba kitokiam įdomesniam pateikimui. Šiais laikais nuotraukas galima saugoti ir demonstruoti įvairiausiais būdais. Vieni labiau mėgsta klasikinį popierinį variantą, kiti su draugais dalijasi nuorodomis į internetines nuotraukų saugyklas, tretieji pernelyg nesivargina ir įamžintas akimirkas rodo tiesiog savo planšetiniame kompiuteryje ar mobiliajame telefone.

Standartinė „iPad“ nuotraukų peržiūra – ganėtinai paprasta ir labai patogi. Visgi, jei jaučiate poreikį savo nuotraukas demonstruoti kiek kitaip, pro akis nepraleiskite aplikacijos „Happy Show HD“. Ši programa turi gana ribotas galimybes, galbūt todėl ji pozicionuojama kaip nuotraukų, ir ne jokios kitokios informacijos, prezentacijų kūrimo įrankis.

Tik pasileidus programą, pateikiama pradinė prezentacija, pristatanti, kaip ši aplikacija veikia ir ką su ja galima nudirbti. Susipažinus su veikimo principais, pats laikas susikurti naują projektą ir pradėti jį tvarkyti. Nuotraukų įkėlimas bei jų dydžio ir orientacijos keitimas veikia tikrai puikiai ir intuityviai: fotografijas galima didinti, mažinti bei įvairiai kraipyti keliais pirštų prisilietimais. Į skaidrę taip pat galima įkelti tekstą. Apmaudu, tačiau keisti galėsite tik teksto spalvą ir šriftą – dydžio keitimo, ko gero, pasiges ne vienas.

Keletas itin įdomių funkcijų susiję su pačiu nuotraukų pateikimu. Kitoje nuotraukos pusėje galite įvesti norimą tekstą, sakykime, objekto, vietos, įvykio ar paprasčiausiai nuotaikos aprašymą. Vėliau žiūrint prezentaciją, tereikia spustelti vieną iš nuotraukos kampelių, ir apversta nuotrauka leis Jums peržiūrėti paliktą žinutę. Kita puiki funkcija – tai garsinis komentaras. Kodėl prie nuotraukos su jūros vaizdu nepateikus ir įrašyto jūros ošimo garso? Nors galimybių galėtų būti ir daugiau, tačiau visgi aplikacija padaryta išties neblogai ir veikia tiesiog puikiai!

„Discovr Music – discover new music“ – ieškote naujos muzikos?

 

Muzikos klausymas visur ir visada yra vienas iš tų dalykų, kurį „Apple“ pavyko nepaprastai išpopuliarinti. „iPod“ grotuvai padarė tikrą revoliuciją. Muzikos klausymas keliaujant, sportuojant, ilsintis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Bet kuriame „Apple“ sukurtame įrenginyje rasite viską, ko reikia kokybiškam muzikos klausymui bei tvarkymui. Tačiau svarbu ir tai, ar žinome, ko norime klausytis? Tiesa, visi turime keletą mėgstamų grupių, bet kas tuomet, jei įprastos dainos atsibosta?

Į pagalbą gali ateiti mažutė, tačiau labai naudinga programėlė „Discovr Music – discover new music“. Veikimo principas paprastas: įvedus mėgstamo atlikėjo pavardę ar grupės pavadinimą, Jums bus pateiktos kelios galimos panašaus stiliaus alternatyvos. Sunku suprasti, kokiu algoritmu naudojasi ši sistema, bet, regis, jis išties veiksmingas: mano įvestos grupės leido man atrasti dar kelias tokio paties dėmesio vertas grupes.

Beje, šių naudingų funkcijų pateikimas taip pat išspręstas puikiai. Ieškant muzikos, tarp grupių užmezgami tam tikri ryšiai, kuriais galite keliauti pakankamai toli. Radę įdomią grupę, spustelkite du kartus ir į valias gilinkitės į išsamią vaizdinę ir tekstinę su šia grupe susijusią medžiagą: čia rasite „youtube“ nuorodas, blog‘us, apžvalgas. Viena, ko pasigedau, tai tiesioginė galimybė įsigyti dainas. Nors mums, lietuviams, pirkti dainų vis dar neišeina, visgi būtų idealu matyti, tarkim, populiariausiųjų sąrašą.

Ekrano apačioje galite matyti mažą juostelę su tam tikrų grupių paveikslėliais. Ypač patogu tai, kad programa pati nuskenuoja Jūsų muzikinę kolekciją, turimą „iPad“ ar „iPod“ įrenginyje, ir priskiria populiariausius atlikėjus prie mėgstamiausiųjų sąrašo. Tokiu būdu nebereikia svarstyti, ko ieškosite – pasirinkite mėgstamą grupę ir nerkite į naujovių paiešką. Puiki, naudinga, patraukli aplikacija visiems, negalintiems be muzikos!

„3D Web Browser“ – ar mums reikalinga 3D naršyklė?

 

Svarbu turėti gerą idėją, net jei ta idėja gera atrodo tik tau vienam. O jei dar tą – kitų akimis prastą – idėją įgyvendini, labai gali būti, jog tiesiog švaistai savo laiką. Kalbant apie interneto naršykles – yra keletas lyderių, kurie gamina puikios kokybės produktus. Bet tuo pačiu atsiranda ir įvairiausių smulkių programinės įrangos kūrėjų, kurie, radę kokią nors naują smagią naršyklės savybę, sukuria savo produktą. Tačiau ar tikrai verta kurti tokias ribotų galimybių naršykles?

„3D Web Browser“, mano akimis, yra niekam tikus aplikacija. Tiesa, pati idėja gana originali: pereinant nuo vieno puslapio prie kito, Jums kuriamas 3D vaizdas. Tarsi kiekvienas puslapis būtų vis kita stačiakampio kraštinė.

Tačiau juk tai – tik atvaizdavimo būdas. Kur kas svarbesnis klausimas – kaip veikia pati programa? O veikia ji labai prastai. Tai viena iš nedaugelio aplikacijų, kurią neabejotinai sugebėsite „užlaužti“ vos per kelias naudojimo minutes. Regis, pakanka suspausti tokią pasirinkimų kombinaciją, kurios nesitikėjo kūrėjai. Programa pakimba ir tenka paleisti ją iš naujo.

Programos veikimas – visiškai elementarus. Nustatymų galimybės pločiu nepasižymi: čia galėsite įsivesti tik pradinį puslapį. Naršant galėsite įvesti puslapio adresą, paleisti jį iš naujo, grįžti atgal ar eiti į priekį. Ir tai kone viskas, ką „3D Web Browser“ gali. Turbūt vargiai kam kils abejonių – ji išties nieko verta, gerai bent jau, jog nemokama – net dolerio už tokią būtų per daug.

„iSynthesizer“ – sintetinės muzikos generatorius

 

Jau seniai praėjo laikai, kai muzikantai grodavo tik gyvą muziką. Gyva šiuo atveju yra visiškai autentiška, jokiais elektroniniais efektais nepapildyta garsų visuma, sklindanti netgi be stiprintuvų pagalbos. Šiandienos grojimas retai kada yra visiškai grynas. Visgi tame nemaža ir pliusų – pavyzdžiui, elektroninės gitaros atsiradimas man yra vienas geriausių muzikos progreso momentų. To malonaus džeržgimo galėčiau klausyti ir klausyti. Kitas revoliucingas įrenginys – elektriniai vargonai.

„iSynthesizer“ aplikacija priskirtina prie elektroninių sintezatorių serijos. Programa sukurta „iPad“ įrenginiui ir tikriausiai gali pasitarnauti ne vienam šiuolaikiniam muzikantui. Kodėl sakau „tikriausiai“? Todėl, kad, nebūdamas muzikantu, nesu tikras, ką įdomaus galima su ja nuveikti.

Aplikacijos esmė: stumdant valdymo elementus, išgaunamas vis kitoks garsas. Kitaip tariant, tai garsų modifikavimo programa, galinti pasitarnauti siekiant paįvairinti koncertus, sukurti naują garsų kokybę. Tiesa, apie pastarąją – „iSynthesizer“ išties profesionali, kokybiška, ausį maloninanti itin švariu garsu. Manau, kad prijungus „iPad“ prie rimtos aparatūros, muzikos kūrinį būtų galima atlikti visiškai naujai.

Gerai tai, kad tam tikri nustatymų rinkiniai yra išsaugoti, ir juos pasirinkus, galima išgauti kokį nors garsą. Tai labai praverčia tokiems, kaip aš – mažai ką teišmanantiems apie tokio tipo garso variacijas. Visgi apžvalga labiau skirta muzikantams, ieškantiems ko nors įdomaus savo koncertų formos kaitai. Todėl jei muzikiniai garsai yra Jūsų gyvenimo dalis – nepagailėkite kelių dolerių ir įsigykite šią „iPad“ skirtą programą.